nuomingis

núomingis (dk.) sm. (1), nū́mingis (ž.) (1) žr. nuomygis: Nū́mingį numiegojau, sapnavau ir atsibudau J. Po to, kai žadino, dar vieną nū́mingį numiegojau Plt. Nū́mingelį numigau ir pabudau Gršl.